Šachmatų įdomybės

ŠACHMATŲ ĮDOMYBĖS


Šachmatų automatas Turkas

1769 m. Vengrijos inžinierius baronas Volfgangas fon Kempelenas sukūrė ir pagamino pirmą šachmatų automatą, žinomą kaip „Turkas“. Tai buvo mechaninis prietaisas, prie kurio buvo pritaisytas turkiškai aprengtas manekenas, kuris tariamai ir žaisdavo šachmatais. Nors prietaisą Volfgangas fon Kempelenas pagamino imperatorienės Marijos Teresės pramogai, tačiau jis tapo plačiai žinomas ir populiarus, nes Turkas gerai žaidė šachmatais. Jis laimėjo daug partijų, taip pat ir prieš Napoleoną Bonapartą, ir Benžaminą Frankliną.
Automatas buvo vežiojamas po daugelį Europos šalių ir Jungtines Amerikos Valstijas.
Daug kas, net Prancūzijos akademijos nariai, nesėkmingai bandė įminti Turko paslaptį. Žinoma, buvo įtarimų, kad tai - apgavystė, bet tokio teiginio įrodymų nebuvo.
Volfgangas fon Kempelenas, vėliau jo įpėdinis – Austrijos mechanikas Johanas Miolcelis, prieš kiekvieną žaidimą atidarydavo aparato priekinėje pusėje įrengtas dureles ir parodydavo automato viduje esančius sudėtingus mechanizmus. Tačiau tokį įspūdį sudarydavo sudėtinga veidrodžių sistema, reikalinga tam, kad žiūrovai nepastebėtų automato viduje sėdinčio žmogaus, kuris valdydamas Turką žaisdavo šachmatais.
Galų gale, 1820 m. tiesa paaiškėjo. 1836 m. rašytojas Edgaras Alanas Po parašė garsiausią Kempeleno aparatą demaskuojantį pasakojimą „Miolcelio šachmatų žaidėjas“.
1854 m. Turkas sudegė per gaisrą.




Žirgo kelias

Ar galima žirgu apeiti visus šachmatų lentos langelius į kiekvieną užeinant tik po vieną kartą?
čia galima atsisiųsti nedidelę programėlę ir bandyti keliauti žirgu. Programa pažymi aplankytus langelius, moka juos skaičiuoti. Galima įjungti žirgo galimų ėjimų rodymą.

Sprendimas:                Kitas variantas:                Arba:

O ar galima apeiti visus langelius į kiekvieną užeinant po vieną kartą ir sugrįžti į tą patį langelį, iš kurio buvo pradėta kelionė?

Pradėkime iš A1 langelio:                Arba iš D4 langelio:

Langeliuose surašius ėjimų numerius, kiekvienoje eilutėje ir kiekviename stulpelyje skaičių suma bus vienoda: 260.


8 valdovės ant šachmatų lentos

Ant šachmatų lentos galima padėti daugiausiai 8 valdoves taip, kad jos negalėtų kirsti viena kitos. Vadinasi, kiekvienoje horizontalėje, vertikalėje ir įstrižainėje turi būti tik po vieną valdovę. Kaip jas išdėstyti?
Uždavinį pirmą kartą pasiūlė Maksas Bezelis 1848 metais. Nuo to laiko daug matematikų sprendė šį uždavinį ir bandė rasti formulę, pagal kurią būtų galima suskaičiuoti, kiek valdovių galima pastatyti bet kokio dydžio lentoje. Pirmus sprendimus pasiūlė Franz Nauck 1850 metais. 1874 metais S. Giunteris sprendimų paieškai pasiūlė naudoti determinantus.
8 valdoves ant šachmatų lentos išdėstyti taip, kad jos negalėtų kirsti viena kitos, galima 12 pagrindinių arba unikalių būdų:


O skaičiuojant ir simetrines pozicijas - 90, 180 ir 270 laipsnių pasukimus ir veidrodinius atspindžius - gausime 92 įvairius valdovių pastatymo variantus.

Kalbant apie kitas figūras, ant šachmatų lentos galima padėti daugiausiai 32 žirgus, 14 rikių, 16 karalių, 8 bokštus taip, kad jie negalėtų kirsti vienas kito.

5 valdovės ant šachmatų lentos

Kad valdovės vienu metu pultų visus šachmatų lentos langelius, reikia mažiausiai 5 valdovių. Kaip jas išdėstyti?
Uždavinį spręsti galima čia.

Sprendimas: Sprendimas, kai valdovės negali kirsti viena kitos:

Yra 638 skirtingi pagrindiniai sprendiniai, o naudojant pasukimo ir atspindėjimo būdus - iš viso 4860 sprendinių.


12 žirgų

Ant šachmatų lentos reikia sustatyti 12 žirgų taip, kad visi langeliai būtų užimti arba puolami bent vienu žirgu.
Kaip išdėlioti tuos 12 žirgų?
Kampe stovintis žirgas puola tik 2 langelius, lentos pakraštyje stovintis puola 4 langelius, o centre stovintis žirgas puola net 8 langelius! Turbūt kampuose ir prie lentos kraštų žirgų statyti neverta...
Tačiau ir kampiniai, ir kraštiniai langeliai turi būti užpulti.
Pradėkime nuo a1 langelio. Jį žirgu galima užpulti iš b3 arba c2. Na, pastačiau žirgą langelyje b3. Langelius a2 ir b1 galima užpulti iš c3. Gerai, Žc3.
Ant lentos jau pastatyti 2 žirgai. Kiek užpulta langelių? Keturiolika, dar du langelius užima patys žirgai. Dviem žirgais užpuoliau 16 langelių!


Simetriškai pastatau po du žirgus ir kituose trijuose lentos ketvirčiuose: Žc6, Žc7, Žf6, Žg6, Žf2 ir Žf3.


Laisvų langelių (neužimtų ir neužpultų) liko 16. O ant lentos pastatyti 8 žirgai. Dar galiu pastatyti 4 žirgus – po vieną kiekviename lentos ketvirtyje.
Grįžtu prie pirmojo lentos ketvirčio. Laisvi langeliai: a3, b2, c2, c4. Akivaizdu, jog žirgą reikia statyti langelyje c4. Iš jo žirgas užpuls daugiausiai laisvų langelių: a3, b2, b6, d6, e3. Taigi, Žc4.


Likusius tris žirgus pastatau simetriškai kituose trijuose lentos ketvirčiuose: Žd6, Žf5 ir Že3.


Laisvų langelių nebeliko! Visi užpulti arba užimti žirgais.



TURINYS

ISTORIJA

ČEMPIONAI

PARTIJOS
Debiutas, Mitelšpilis, Endšpilis

SVEČIŲ KNYGA

NUORODOS

LINKSMAI
Kitokie šachmatai
   Jūsų apsilankymai: