    Šachmatų įdomybės  |
 |
||||||
 ŠACHMATŲ ĮDOMYBĖS
1769 m. Vengrijos inžinierius baronas Volfgangas fon Kempelenas sukūrė ir pagamino pirmą šachmatų automatą, žinomą kaip „Turkas“. Tai buvo mechaninis prietaisas, prie kurio buvo pritaisytas turkiškai aprengtas manekenas, kuris tariamai ir žaisdavo šachmatais. Nors prietaisą Volfgangas fon Kempelenas pagamino imperatorienės Marijos Teresės pramogai, tačiau jis tapo plačiai žinomas ir populiarus, nes Turkas gerai žaidė šachmatais. Jis laimėjo daug partijų, taip pat ir prieš Napoleoną Bonapartą, ir Benžaminą Frankliną. Automatas buvo vežiojamas po daugelį Europos šalių ir Jungtines Amerikos Valstijas. Daug kas, net Prancūzijos akademijos nariai, nesėkmingai bandė įminti Turko paslaptį. Žinoma, buvo įtarimų, kad tai - apgavystė, bet tokio teiginio įrodymų nebuvo. Volfgangas fon Kempelenas, vėliau jo įpėdinis - Austrijos mechanikas Johanas Miolcelis, prieš kiekvieną žaidimą atidarydavo aparato priekinėje pusėje įrengtas dureles ir parodydavo automato viduje esančius sudėtingus mechanizmus. Tačiau tokį įspūdį sudarydavo sudėtinga veidrodžių sistema, reikalinga tam, kad žiūrovai nepastebėtų automato viduje sėdinčio žmogaus, kuris valdydamas Turką žaisdavo šachmatais. Galų gale, 1820 m. tiesa paaiškėjo. 1836 m. rašytojas Edgaras Alanas Po parašė garsiausią Kempeleno aparatą demaskuojantį pasakojimą „Miolcelio šachmatų žaidėjas“. 1854 m. Turkas sudegė per gaisrą. 
Ar galima žirgu apeiti visus šachmatų lentos langelius į kiekvieną užeinant tik po vieną kartą? Iš čia galima atsisiųsti nedidelę programėlę ir bandyti keliauti žirgu. Programa pažymi aplankytus langelius, moka juos skaičiuoti. Galima įjungti žirgo galimų ėjimų rodymą. Sprendimas: 
Kitas variantas: 
Arba: 
O ar galima apeiti visus langelius į kiekvieną užeinant po vieną kartą ir sugrįžti į tą patį langelį, iš kurio buvo pradėta kelionė? Pradėkime iš A1 langelio: 
Arba iš D4 langelio: 
Langeliuose surašius ėjimų numerius, kiekvienoje eilutėje ir kiekviename stulpelyje skaičių suma bus vienoda: 260. Ant šachmatų lentos galima padėti daugiausiai 8 valdoves taip, kad jos negalėtų kirsti viena kitos. Vadinasi, kiekvienoje horizontalėje, vertikalėje ir įstrižainėje turi būti tik po vieną valdovę. Kaip jas išdėstyti? Uždavinį pirmą kartą pasiūlė Maksas Bezelis 1848 metais. Nuo to laiko daug matematikų sprendė šį uždavinį ir bandė rasti formulę, pagal kurią būtų galima suskaičiuoti, kiek valdovių galima pastatyti bet kokio dydžio lentoje. Pirmus sprendimus pasiūlė Franz Nauck 1850 metais. 1874 metais S. Giunteris sprendimų paieškai pasiūlė naudoti determinantus. 8 valdoves ant šachmatų lentos išdėstyti taip, kad jos negalėtų kirsti viena kitos, galima 12 pagrindinių arba unikalių būdų: 
O skaičiuojant ir simetrines pozicijas - 90, 180 ir 270 laipsnių pasukimus ir veidrodinius atspindžius - gausime 92 įvairius valdovių pastatymo variantus. Kalbant apie kitas figūras, ant šachmatų lentos galima padėti daugiausiai 32 žirgus, 14 rikių, 16 karalių, 8 bokštus taip, kad jie negalėtų kirsti vienas kito. Kad valdovės vienu metu pultų visus šachmatų lentos langelius, reikia mažiausiai 5 valdovių. Kaip jas išdėstyti? Uždavinį spręsti galima čia.
Yra 638 skirtingi pagrindiniai sprendiniai, o naudojant pasukimo ir atspindėjimo būdus - iš viso 4860 sprendinių. |
|
|||||||||||||||||||
|
|
Jūsų apsilankymai: |  |