Šachmatų žaidimo istorija
   

ŠACHMATŲ ISTORIJA

Apie šachmatų žaidimo atsiradimą pasakojama legendoje apie radžą (Indijos valdovas arba kunigaikštis) ir brahmaną (aukščiausia kasta hinduizmą išpažįstančioje visuomenėje, anksčiau brahmanai buvo žyniai).
Pasak legendos, vakarinėje Idijoje radža Balhait paskelbė, jog dosniai atsilygins tam, kuris sukurs žaidimą, kuriam žaisti reikėtų proto, įžvalgumo, stropumo ir drąsos. Brahmanas Sissa pasiūlė pagal karo modelį sukurtą žaidimą, kuris žaidžiamas 64 langelių lentoje, o žaidimo kauliukai simbolizuoja kariuomenės rūšis. Radžai žaidimas labai patiko, ir jis pasiūlė išradėjui prašyti bet kokio atlygio.
Brahmanas už pirmą lentos langelį paprašė vieno grūdo, už antrąjį – dviejų grūdų, už trečiąjį – keturių grūdų, už ketvirtąjį – aštuonių grūdų ir už kiekvieną sekantį langelį – du kartus daugiau negu už ankstesnįjį.
Radža nusijuokė iš tokio kuklaus prašymo ir pasakė, kad vakarop tarnai atiduos žaidimo išradėjui grūdų maišą.
Tačiau laikas ėjo, o radžos išminčiai vis dar skaičiavo, kiek grūdų priklauso už žaidimo išradimą. Galų gale, jie pateikė radžai skaičius. Jei pirmam langeliui užteko 1 grūdo, tai 64-am reikia 9 223 372 036 854 775 808 grūdų. O iš viso reikia 18 446 744 073 709 551 615 grūdų. Jeigu 1 kubiniame centimetre telpa 15 grūdų, tai visi grūdai užims 12 000 000 000 000 kubinių metrų. Norint užauginti tiek grūdų, reikia visą Žemės paviršių aštuonis kartus apsėti javais. Visiems grūdams sutalpinti reikėtų sunkiai įsivaizduojamo dydžio sandėlio: 10 metrų pločio ir 4 metrų aukščio sandėlys turėtų būti 300 000 000 kilometrų ilgio, o tai yra du kartus daugiau negu atstumas nuo Žemės iki Saulės.
Nė vienas pasaulio radža negali turėti tiek grūdų!

Labai sunku nustatyti šachmatų atsiradimo datą. Žinomi šachmatų istorijos tyrinėtojai Van der Linde, Von der Lasa, Murray laikosi nuomonės, kad šachmatų pirmtakas – čaturanga – atsirado Šiaurės Vakarų Indijoje – Pendžabe – VI amžiuje. Iš Indijos žaidimas pasiekė Persiją, o iš jos apie 650 metus ir visą arabiškąjį pasaulį. Apie 800 metus šachmatai pateko į Kiniją ir per Korėją pasiekė Japoniją. Iš čaturangos atsirado kinų sianci, japonų siogi, korėjiečių čangi, tailandiečių makruk.
Žaidimo pavadinimas čaturanga sudarytas iš dviejų sanskrito žodžių: „čatur“ – keturi ir „anga“ – kariuomenės dalis. Indijos armiją tada sudarė keturios kariuomenės rūšys: pėstininkai – Padadi, kavalerija – Turaga, koviniai drambliai – Gaja, kovos vežimai – Ratha. Radžos Charšos (606 – 648 m.) laikų kronikoje „Carito Charša“ sakoma, kad „šachmatų lentos moko, kaip išsidėsčiusi armija“. Dramblys eidavo tiesiai – tai dabartinio bokšto pirmtakas. Vėliau bokšto funkcijos buvo skirtos kovos vežimui, o dramblys ėmė vaikščioti įstrižai peršokdamas vieną langelį. Pėstininkai eidavo į priekį per vieną langelį. Žaidimas vykdavo tol, kol vienas iš žaidėjų netekdavo visų figūrų. Čaturangoje figūrų ėjimus lemdavo metamas žaidimo kauliukas.
Kitas žaidimo variantas, o gal tik pavadinimas buvo astapada – aštuoni žingsniai.
Vėliau atsiradusį žaidimą čaturadža – keturi karaliai – žaidė keturi žaidėjai.
Apie čaturangą ir kitus panašius žaidimus tikslių duomenų nėra, nes neišliko nei taisyklių, nei žaistų partijų užrašų. Iš turimų duomenų galima susidaryti tik bendrą žaidimo vaizdą.

VII – VIII amžiuose arabų šalyse iš indiškos čaturangos susiformavo šatrandžas, kuris IX amžiuje buvo labai populiarus Vidurinėje Azijoje.
VI amžiuje per Albaniją (pietinėje Albanijoje, Butrinto mieste esančiuose Bizantijos rūmuose buvo aptikta žaidimo figūra iš dramblio kaulo) šatrandžas (o gal tai buvo dar čaturanga) pasiekė Europą, tačiau labiau išplito VII a., kai arabai užkariavo Iberijos pusiasalį ir Sicilijos salą, ir ypač IX a., kai arabai užkariavo Ispaniją. Europoje šatrandžas virto dabartiniais šachmatais. Po Šiaurės Europą jie plito ir vikingų prekybos keliais.

Šachmatų istorija Wikipedijoje (lietuvių k.)
Šachmatų istorija Wikipedijoje (anglų k.)

Kai kurie šachmatų istorijos faktai

VI amžius. Indijoje atsiranda dabartinių šachmatų prototipas – žaidimas Čaturanga (Astapada).
Apie 600 m. – veikalas „Karnamuk-i-Artakhshatr-i-Papakan“ mini persiška žaidimą Šatrandžą.
Apie 720 m. – šachmatai iš Persijos paplinta po islamiškąjį pasaulį.
Apie 840 m. – seniausi išlikę šachmatų uždaviniai, užrašyti Bagdado kalifo Billah.
Apie 900 m. – įrašas apie šachmatus kinų veikale „Huan Kwai Lu“ („Stebuklų knyga“).
997 m. – lotynų kalba parašyta poema „Versus de scachis“ – ankstyviausias žinomas krikščioniškosios Europos veikalas, minintis šachmatus.
1008 m. – šachmatai paminėti grafo Uregel testamente.
X amžius – As-Suli parašo „Kitab Ash-Shatranj“, ankstyviausią žinomą darbą, kuriame moksliškai nagrinėjama šachmatų strategija.
Apie 1000 m. – tamsūs ir šviesūs laukeliai pradėti naudoti šachmatų lentoje – tai pirmasis didesnis europiečių įnašas į žaidimą.
XII amžius – Petrus Alfonsi (1062 – 1120, Ispanija) vekale „Disciplina Clericalis“ („Dvasininkijos mokykla“) išvardijo 7 riterio užsiėmimus: jodinėjimas, plaukiojimas, šaudymas iš lanko, kumštynės, medžioklė su sakalais, šachmatai ir poezijos kūrimas.
1173 m. – seniausias rastas įrašas, naudojantis algebrinį žymėjimą.
1280 m. – Ispanijoje pradėtas naudoti pėstininkų ėjimas per du langelius iš pradinės padėties.
1283 m. – Kastilijos karalius Alfonsas X (1221 – 1284 m.) parašo „Libros del Axedrez dados y tablas“ („Šachmatų ir kitų žaidimų knyga“). Tai pirmoji Europoje žaidimų enciklopedija. Pirmos septynios knygos dalys skirtos šachmatams, iš viso aprašyti 103 šachmatų uždaviniai.
XIII amžius – žaidimas tobulinamas: karalius vieną kartą per visą partiją galėdavo šokti į bet kurį trečią nuo jo esantį langelį, pvz., iš e1 – į c1, c2, c3, d3, e3, f3, g3, g2 ir g1.
XIV amžius – įvedama „kirtimo prasilenkiant“ (en passant) taisyklė.
1422 m. – Krokuvos manuskripte randama taisyklė, jog patas reiškia lygiąsias.
1471 m. – parašytas Gottingen’o manuskriptas – pirmoji knyga, skirta vien šachmatams.
1497 m. – Luisas Ramiresas de Liusena išleido pirmąjį Europoje veikalą apie šachmatų debiutus. Knygoje atsispindi naujų šachmatų žaidimo taisyklių formavimasis – vienos pozicijos išnagrinėtos pagal senąsias taisykles, kitos – pagal naująsias.
1561 m. – Ruy López apibrėžia gambito sąvoką, apibūdinančią figūrų aukojimus debiute.
Apie 1580 m. – Italijoje pasiūlyta valdovę paversti stipriausia figūra vietoj silpniausios.
XVI amžiaus vidurys – įvedama rokiruotė, susiformavo šiuolaikinės šachmatų taisyklės.
1690 m. – B. Asperling’as parašo „Traite du leu Royal des Echecs“, veikalas išleidžiamas Lozanoje. Jame pirmą kartą suklasifikuojami šachmatų debiutai.
1749 m. – Francois-Andre Danican Philidor, kompozitorius ir geriausias to meto šachmatų žaidėjas išleidžia knygą „L'analyse du jeu des Echecs“ („Šachmatų žaidimo analizė“). Tai vienas nuostabiausių bet kada parašytų veikalų apie šachmatų žaidimą. Išverstas į daugybę kalbų.
1851 m. – Londone įvyko pirmasis tarptautinis šachmatų turnyras, kurį laimėjo Adolfas Andersenas (Vokietija).
1924 m. liepos 20 d. – įkurta Pasaulinė šachmatų federacija FIDE (pranc. Fédération Internationale des Échecs).

Žymiausi Viduramžių šachmataiLewis šachmatų figūrėlės, 1831 m. rastos Lewis saloje, Išorinių Hebridų salyne, priklausančiame Škotijai. Jos datuojamos 1150 m., spėjama, jog pagamintos Norvegijoje. Dauguma jų išdrožtos iš vėplio ilčių, kelios – iš banginio danties. 11 iš 93 išlikusių figūrų saugomos Škotijos nacionaliniame muziejuje, kitos – Britų muziejuje Londone.
Apie Lewis šachmatų figūras Wikipedijoje (anglų k.)

Kitos žinomos figūrosKarolio Didžiojo šachmatai iš dramblio kaulo (nors žinoma, jog Karolis Didysis niekada nežaidė šachmatais), saugomos Prancūzijos Nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje.

Šachmatų deivė Kaisė
Anglų mokslininkas tradicinių Azijos kultūrų ir istorijos tyrinėtojas (orientalistas) Viljamas Džonsas 1772 m. Oksforde išleido poemą „Kaisė“. Poemoje pasakojama apie karo dievo Marso meilę nimfai Kaisei. Jo meilė ilgą laiką buvo be atsako. Sporto dievas Eifronas sugalvojo šachmatų žaidimą ir pasiūlė Marsui šio patrauklaus žaidimo pagalba pabandyti užkariauti šaltosios nimfos protą ir širdį. Karo dievas pasinaudojo šiuo patarimu ir galiausiai pasiekė tikslą.
Vėliau savo „Rinktinių poemų“ įžangoje V. Džonsas rašė, kad Kaisės vardas jam siejosi su žodžiu chess (angl. šachmatai), kuris kai kurios anglų kalbos tarmėse skamba kaip kes, kesa, keisa. 1855 m. žurnalas „Chess and chess players“ pirmą kartą Kaisę paskelbė deive – šachmatų globėja.

Šachmatų didmeistrio titulas pirmą kartą paminėtas 1838 m. Londono sporto naujienų žurnale „Bell's Life“, kuriame Viljamas Levis vadinamas „mūsų buvusiu didmeistriu“. Vėliau V. Levis didmeistriu vadino Fransua Andrė Filidorą.
1907 m. Ostendės turnyre, 1911 m. San Sebastijano turnyre buvo vartojamas didmeistrio terminas vokiečių kalboje (Großmeister).
Yra duomenų, kad 1914 m. Sankt Peterburgo turnyro finalo dalyviams Emanueliui Laskeriui, Chosė Rauliui Kapablankai, Aleksandrui Aliochinui, Zigbertui Tarašui ir Frankui Maršalui Rusijos caras Nikolajus II oficialiai suteikė didmeistrio titulą.
1927 m. 5-asis SSRS šachmatininkų suvažiavimas įsteigė SSRS šachmatų didmeistrio titulą. Pirmuoju SSRS didmeistriu 1929 m. tapo Borisas Verlinskis, laimėjęs SSRS čempionatą. 1931 m. 7-asis SSRS šachmatininkų suvažiavimas didmeistrio titulą panaikino. 1935 m. SSRS didmeistrio titulas vėl buvo įsteigtas. Juo buvo apdovanotas Michailas Botvinikas už pergalę 1935 m. Maskvos tarptautiniame turnyre. Tokiu būdu M. Botvinikas tapo „pirmuoju oficialiu SSRS didmeistriu“. B. Verlinskiui didmeistrio titulas nebuvo grąžintas.
1949 m. FIDE įsteigė tarptautinio didmeistrio titulą. 1950 m. FIDE oficialiai didmeistriais paskelbė 27 šachmatininkus.
Kadangi FIDE didmeistrio titulo po mirties nesuteikia, šachmatininkai, kurie mirė iki 1950 m., didmeistrio titulo negavo.
Tarptautinio didmeistrio titulas vyrams suteikiamas nuo 1950 m., o moterims nuo 1976 m.
1953 m. įsteigtas šachmatų susirašinėjant tarptautinio didmeistrio titulas, 1972 m. įsteigtas šachmatų kompozicijos tarptautinio didmeistrio titulas, 1982 m. įsteigtas šachmatų kompozicijų sprendimo tarptautinio didmeistrio titulas.
Apie Didmeistrio titulą Wikipedijoje (anglų k.)

Pasaulio šachmatų federacijos FIDE sprendimu nuo 1966 metų kasmet liepos 20 dieną minimaTarptautinė šachmatų diena (International Chess Day).

Višvanatanas Anandas apie šachmatų istoriją ir save
Apie šachmatus ir politiką


ŠACHMATAI LIETUVOJE

Tikslių žinių apie šachmatų atsiradimą Lietuvoje nėra. Atliekant archeologinius kasinėjimus Trakų pilyje 1956 - 1957 m. buvo aptiktos kaulinės šachmatų figūrėlės. Jos datuojamos XIV amžiumi (nors kiti šaltiniai tokį datavimą ginčija ir šachmatų paplitimą sieja su Lietuvos didikų perimamomis Renesanso madomis – apie XVII a.).

                                

Kuri laiką po LDK padalijimo apie šachmatus nėra jokių žinių. Rusijos sudėtyje buvusioje Lietuvoje organizuotas šachmatų judėjimas atsiranda XIX a., kai įvairiuose miestuose susikūrė šachmatų būreliai. Iš tų laikų yra ir pirmosios žinios apie žaidimą šachmatais paštu. 1865 ir 1866 metais įvyko dviejų partijų mačas Klaipėda – Hanoveris. 1872 metais sužaista partija Klaipėda – Karaliaučius. Partijos.
Kitos žinomos varžybos įvyko 1888 metais. Tai buvo mačas Vilnius – Voronežas. Buvo žaidžiamos dvi partijos. Vilnių atstovavo J. Levis, S. Matedžis, M. Prozorovas ir O. Rukas. Voronežo komandoje žaidė A. Veberis, D. Gravirovskis, J. Kalinskis ir G. Karenovskis. Rezultatu 1,5:0,5 laimėjo voronežiečiai.

1912 m. Vilniuje buvo surengtas ketvirtasis Rusijos meistrų turnyras. Turnyre dalyvavo žinomi to meto šachmatininkai: Akiba Rubinšteinas (I vieta), Aleksandras Aliochinas, Aronas Nimcovičius, Osipas Bernšteinas.

Lietuvai išsilaisvinus iš Rusijos okupacijos ir atkūrus valstybę, 1921 metais įvyko pirmasis Lietuvos šachmatų čempionatas. Pirmuoju Lietuvos čempionu tapo A. Rimša.

Pirmasis profesionalus Lietuvos šachmatininkas – Vladas Mikėnas. 1931 - 1939 metais jis su Lietuvos komanda žaidė penkiose Šachmatų olimpiadose, visąlaik - pirmoje lentoje. V. Mikėnas yra laimėjęs prieš A. Alechiną, M. Botviniką, V. Smyslovą, M. Talį (pasaulio čempionai) bei D. Bronšteiną, P. Keresą, S. Florą, E. Bogoliubovą, M. Vidmarą, G. Štalbergą, G. Marocį.

1929 metais buvo įkurta Nepriklausomos Lietuvos Respublikos šachmatų sąjunga. 1933 metais išleistas V. Mikėno „Šachmatų vadovėlis“ - pirmoji šachmatų knyga lietuvių kalba. V. Mikėnas vėliau žinomas kaip 1983 - 1985 metų Pasaulio šachmatų pirmenybių vyr. teisėjas - teisėjavo mačams: G. Kasparovas - A. Beliavskis; G. Kasparovas - V. Smyslovas; G. Kasparovas - A. Karpovas.

Po 1940 metų, Lietuvą įjungus į SSRS sudėtį, šachmatai ideologizuojami. Kadangi iš SSRS išvykti į varžybas buvo sudėtinga, tuo metu Lietuvoje itin išpopuliarėjo šachmatai susirašinėjant (korespondenciniai šachmatai).

Šeši Lietuvos šachmatų susirašinėjant žaidėjai tapo Europos čempionais:

Anicetas Uogelė - 14 čempionatas (1975 - 1981 metai);
Vladas Gefenas - 25 čempionatas (1982 - 1988 metai);
Gediminas Rastenis - 26 čempionatas (1983 - 1989 metai);
Valentinas Normantas - 34 čempionatas (1987 - 1994 metai);
Ričardas Žitkus - 36 čempionatas (1987 - 1993 metai);
Alius Mikėnas - 50 čempionatas (1994 - 1998 metai).
10-ąjį Europos šachmatų susirašinėjant čempionatą taip pat yra laimėjęs JAV lietuvis Victor (Vytas) Palciauskas.

XX a. devintajame dešimtmetyje Lietuvoje išgarsėjo šachmatininkai Eduardas Rozentalis, Vidmantas Mališauskas, Šarūnas Šulskis, Aloyzas Kveinys, Vitalijus Majorovas. Vėliau - A.Zapolskis, V. Grabliauskas, D. Zagorskis, D. Ruželė.

XXI a. žymiausi Lietuvos didmeistriai: Eduardas Rozentalis, Viktoras Gavrikovas, Aloyzas Kveinys, Vidmantas Mališauskas, Šarūnas Šulskis, Darius Ruželė, Viktorija Čmilytė, Dagnė Čiukšytė.

Apie šachmatus Lietuvoje pasakoja Feliksas Fichmanas straipsnyje „Šachmatai Lietuvoje“




TURINYS

ČEMPIONAI
Žaidimas šachmatais su kompiuteriu

UŽDAVINIAI

PARTIJOS
Debiutas, Mitelšpilis, Endšpilis

SVEČIŲ KNYGA

NUORODOS

ĮDOMU

LINKSMAI
Kitokie šachmatai
   Jūsų apsilankymai: