Šachmatų čempionai

MICHAILAS BOTVINIKAS
Pasaulio čempionas 1948 – 1957, 1958 – 1960, 1961 – 1963 m.

Gimė 1911 m. rugpjūčio 17 d. Suomijos miestelyje Kuokkala (dabar – Repinas, Rusija) netoli Viipuri miesto (dabar – Vyborgas, Rusija). Užaugo Sankt Peterburge.
Pasaulio čempionu tapo 1948 m. laimėjęs pasaulio pirmenybių turnyrą.
Titulą apgynė 1951 m. mače su Bronšteinu ir 1954 m. mače su Vasilijumi Smyslovu.
Pasaulio čempiono vardo neteko 1957 m. pralaimėjęs mačą Vasilijui Smyslovui, tačiau po metų mače – revanše titulą susigrąžino.
1960 m. vėl prarado čempiono titulą pralaimėjęs mačą Michailui Taliui. 1961 m. laimėjęs mačą – revanšą prieš Michailą Talį vėl tapo pasaulio čempionu.
Galutinai pasaulio čempiono titulo neteko 1963 m. pralaimėjęs mačą Tigranui Petrosianui.
Mirė 1995 m. gegužės 5 d. Maskvoje, Rusijoje.

Michailas Botvinikas gimė 1911 m. rugpjūčio 17 d. Kuokkalos miestelyje dantų techniko Moisėjaus Botviniko ir dantų gydytojos Šifros Rabinovič šeimoje. 1923 m. dvylikametis Michailas išmoko žaisti šachmatasis ir dalyvavo Sankt Peterburgo (1914 – 1924 m. vadinosi Petrogradu, 1924 – 1991 m. vadinosi Leningradu) 157-osios mokyklos turnyre. Vėliau mokėsi iš knygų: M. Čigorino „Šachmatų užrašai“ (1876 m., 1877 m.), N. Grekovo ir V. Nenarokovo debiutų vadovėliai. 1925 m. M. Botvinikas nugalėjo trijuose I-os kategorijos turnyruose ir tapo žinomu tarp Leningrado šachmatininkų. 1926 m. 5-ajame Leningrado šachmatų čempionate su I. Rabinovičiumi pasidalino 2 ir 3 vietas, SSRS Šiaurės – Vakarų srities čempionate užėmė 3-ią vietą. 1927 m. 5-ajame SSRS čempionate Maskvoje su V. Makagonovu pasidalino 5 ir 6 vietas bei 2,5 taško viršijo meistro normą.
M. Botvinikas 7 kartus buvo SSRS čempionu (1931, 1933, 1939, 1941, 1944, 1945, 1952 metais).
1935 m. gavo SSRS didmeistrio vardą.
1950 m. tapo tarptautiniu didmeistriu.
1956 m. suteiktas šachmatų kompozicijos varžybų teisėjo vardas.
M. Botvinikas įnešė didelį indėlį į debiutų teoriją, praturtino endšpilio teoriją, ypač bokštų pabaigose.
Mokė daug žymių šachmatininkų, taip pat – A. Karpovą ir G. Kasparovą. Jo mokinys Garis Kasparovas rašė: „Michailas Botvinikas, be abejonės, vienas iš didingiausių pasaulio čempionų, tikras novatorius, sukūręs ištisą šachmatų epochą. Mokslinio požiūrio dėka M. Botvinikas sukūrė nematytą pasirengimo varžyboms sistemą, apjungiančią nuodugnias debiutines žinias, sistemingą varžovų žaidimo stiliaus nagrinėjimą ir skrupulingą savo partijų analizę...“
M. Botvinikas sėkmingai derino šachmatus su moksline veikla. Buvo technikos mokslų daktaras, profesorius. Nagrinėjo šachmatų žaidimo kompiuterizavimo galimybes.

Mirus Aleksandrui Aliochinui, šachmatų pasaulis liko be karaliaus. 1947 m. Hagoje, Nyderlanduose, FIDE kongresas nusprendė pasaulio čempionu laikyti vienintelį likusį gyvą eksčempioną – Maksą Eivę ir organizuoti atrankinius turnyrus bei mačą dėl pasaulio čempiono vardo. Tačiau tam pasipriešino SSRS delegacija ir, M. Botvinukui reikalaujant, FIDE savo sprendimą pakeitė – 1948 m. bus surengtas penkių ratų mačas – turnyras, kurio nugalėtojas ir taps nauju pasaulio čempionu.
Pretendentai buvo šeši: Maksas Eivė, Michailas Botvinikas, Paulius Keresas, Samiuelis Reševskis, Roibnas Fainas ir Vasilijus Smyslovas, kuris 1946 m. turnyre Grioningene užėmė 3-ią vietą po M. Botviniko ir M. Eivės. R. Faino kandidatūra atkrito pasipriešinus JAV šachmatų federacijai. O SSRS šachmatų federacija nesutiko, kad į turnyrą būtų įtrauktas Migelis Naidorfas. Todėl mačą – turnyrą žaidė 5 žaidėjai.
Turnyro favoritais laikyti M. Botvinikas ir P. Keresas. Rimtas konkurentas buvo amerikietis S. Reševskis. Protestuodamas prieš čempiono titulo sugrąžinimą M. Eivei M. Botvinikas teigė, kad tapęs čempionu M. Eivė iškart pralaimės S. Reševskiui ir čempiono titulas visiems laikams atiteks amerikiečiams.
O eksčempionas M. Eivė, gerai pasirodęs 1946 m. Grioningeno turnyre, 1948 m. žaidė gerokai silpniau. Apie 26-ių metų V. Smyslovą buvo mažai kalbama – jis nelaikytas rimtu varžovu kovoje dėl pasaulio čempiono vardo.
Mačas – turnyras vyko 1948 m. kovo 2 d. – gegužės 18 d. Pirmi du ratai buvo žaidžiami Hagoje, Nyderlanduose, likę trys ratai – po 2 savaičių Maskvoje, SSRS. Varžybas užtikrintai laimėjo M. Botvinikas (14 taškų, +10 -2 =8), antras buvo V. Smyslovas (11 taškų, +6 -4 =10), trečią ir ketvirtą vietas pasidalino P. Keresas (10,5 taško, +8 -7 =5) ir S. Reševskis (10,5 taško, +6 -5 =9), paskutinis liko M. Eivė (4 taškai, +1 -13 =6). Beje, M. Eivei atvykstant į Maskvą, muitinėje iš jo atėmė šachmatų užrašus, kuriuose buvo debiutų analizės. Šių užrašų kopijos vėliau atsirado pas SSRS šachmatininkus.
M. Botvinikas taip pat laimėjo visus tarpusavio susitikimus: su V. Smyslovu – 3:2, P. Keresu – 4:1, S. Reševskiu ir M. Eive – po 3,5:1,5.
Šeštuoju pasaulio čempionu tapo Michailas Botvinikas.

Apie Michailą Botviniką Wikipedijoje (anglų k.)
Apie Michailą Botviniką chessgames.com
Apie Michailą Botviniką 365Chess.com


Partijų peržiūrai reikalinga „Java“ programinė įranga http://www.java.com.
Jei partijų peržiūra blokuojama, reikia nustatyti programos „Java“ vidutinį saugumo lygį (Control Panel -> Java -> Security -> Security Level - Medium). Java 8 versijoje reikia įrašyti svetainės http://a64.puslapiai.lt/ adresą (Control Panel -> Java -> Security -> Exception Site List).


1948 m. pasaulio čempionato turnyras

World Chess Championship 1948 (Wikipedia)

Nr V. Pavardė Šalis 1-1 1-2 1-3 1-4 1-5 2-1 2-2 2-3 2-4 2-5 3-1 3-2 3-3 3-4 3-5
1 M. Botvinikas SSRS           0,5 0,5 1 0,5 0,5 1 1 1 1 0
2 V. Smyslovas SSRS 0,5 0,5 0 0,5 0,5           0 0 0,5 1 0,5
3 P. Keresas SSRS 0 0 0 0 1 1 1 0,5 0 0,5          
4 S. Reševskis JAV 0 0,5 1 0 0 0,5 0,5 0 0,5 0,5 1 0,5 0 1 0,5
5 M. Eivė Nyderlandai 0 0,5 0 0,5 0,5 0 0 1 0 0 0 0,5 0 0 0

Nr V. Pavardė Šalis 4-1 4-2 4-3 4-4 4-5 5-1 5-2 5-3 5-4 5-5 Taškai Vieta
1 M. Botvinikas SSRS 1 0,5 0 1 1 1 0,5 1 0,5 0,5 14 1
2 V. Smyslovas SSRS 0,5 0,5 1 0,5 0,5 1 1 0 1 1 11 2
3 P. Keresas SSRS 0 0,5 1 0 0,5 1 0,5 1 1 1 10,5 3-4
4 S. Reševskis JAV           1 0,5 0,5 1 1 10,5 3-4
5 M. Eivė Nyderlandai 0 0,5 0,5 0 0           4 5



Tapęs pasaulio čempionu M. Botvinikas ėmė rašyti daktaro disertaciją, o šachmatams skyrė mažai laiko.
1949 metais Paryžiuje FIDE kongresas nustatė pasaulio pirmenybių taisykles. Pagal jas naujas pasaulio čempionas turėjo būti išaiškinamas kas trys metai. Nutarta rengti zoninius ir tarpzoninius turnyrus, paskui – pretendentų turnyrą. Pasaulio čempionas savo titulą turi ginti 24 partijų mače su pretendentų turnyro nugalėtoju. Mačui pasibaigus lygiosiomis 12:12, čempionas savo titulą išsaugo. Jei čempionas mačą pralaimi, jis turi teisę po trijų metų žaisti mačą – turnyrą su pasaulio čempionu ir nauju pretendentu. Nuo 1956 metų pralaimėjęs pasaulio čempionas turėjo teisę po metų žaisti mačą – revanšą. Nustatant pasaulio pirmenybių taisykles M. Botvinikas aktyviai dalyvavo deklaruodamas, jog „reikia baigti su pasaulio čempionų savivaliavimu“. M. Botviniko pasiūlymai buvo priimti ir pasaulio pirmenybių rengimo tvarka tapo jam palanki. M. Botvinikas laikė, jog per 3 metus neatsiras šachmatininkų, kurie jam būtų pavojingi, o senųjų meistrų jis nebijojo.

1951 m. mačas dėl pasaulio čempiono vardo: M. Botvinikas – D. Bronšteinas

World Chess Championship 1951 (Wikipedia)

1950 m. Budapešte, Vengrijoje, pretendentų turnyrą laimėjo Davidas Bronšteinas, kuris papildomame mače 7,5:6,5 nugalėjo Isaaką Boleslavskį.
Pretendentas Davidas Bronšteinas gimė 1924 m. vasario 19 d. Bila Tserkva mieste, Ukrainoje, SSRS. Vaikystę praleido Kijeve. Du kartus buvo SSRS čempionas – 1948 m. ir 1949 m. Šešis kartus tapo Maskvos čempionu (1946, 1953, 1957, 1961, 1968 ir 1982 metais). 1948 ir 1955 metais laimėjo tarpzoninius pretendentų turnyrus. Mirė 2006 m. gruodžio 5 d. Minske, Baltarusijoje. Apie Davidą Bronšteiną Wikipedijoje.
M. Botvinikui mačas su D. Bronšteinu buvo sunkus. Turbūt atsiliepė tai, kad jis tris metus nežaidė šachmatais, o pretendentas per tą laiką pasiekė daug pergalių ir tikėjo, jog gali nugalėti pasaulio čempioną. Pirmose mačo partijose M. Botvinikas darė klaidas, pakliūdavo į ceitnotą. Po ketverių lygiųjų penktąją partiją juodaisiais laimėjo D. Bronšteinas. Norėdamas įtvirtinti savo persvarą jis šeštą partiją pradėjo 1. e4 siekdamas po 1. ... e5 žaisti karaliaus gambitą 2. f4. Tačiau M. Botvinikas pasirinko Sicilišką gynybą 1. ... c5. Po 56 ėjimų lygioje padėtyje pretendentas galvojo 45 minutes, turbūt netyčia palietė savo karalių, kuriuo ir turėjo paeiti. O tai reiškė pralaimėjimą. Septintoje partijoje D. Bronšteinas praleido galimybę įgyti geresnę padėtį ir perėjo į pralaimėtiną endšpilį. Rezultatas tapo 4:3 M. Botviniko naudai. Jis taip pat galėjo laimėti ir 9-ą, ir 10-ą partijas. Pagaliau D. Bronšteinas atsigavo ir painiais manevrais užtikrintai laimėjo 11-ą partiją, tačiau 12-oje puolęs į ataką suklydo ir pralaimėjo. 17-ą partiją laimėjo pretendentas, 19-ą – čempionas. D. Bronšteinas laimėjo 21-ą ir 22-ą partijas, persvėrė mačo rezultatą savo naudai 11,5:10,5. Jam užteko likusias dvi partijas baigti lygiosiomis. Tačiau D. Bronšteinui pritrūko psichologinio tvirtumo. 23-ioje partijoje jis galėjo lygų endšpilį baigti lygiomis, tačiau, norėdamas jau šia partija užsitikrinti pergalę mače, pasirinko variantą, kuriame laimėjo pėstininką. Be to, šioje partijoje, kaip daugumoje mačo partijų, M. Botvinikas buvo patekęs į ceitnotą. Tačiau pasaulio čempiono du stiprūs rikiai buvo pranašesni už pretendento papildomą pėstininką – M. Botvinikas laimėjo. Paskutinė, 24-oji partija, po 22-iejų ėjimų baigėsi lygiosiomis – D. Bronšteinui nebeužteko jėgų kovoti dėl pergalės. Mačas baigėsi lygiosiomis 12:12. M. Botvinikas apgynė pasaulio čempiono vardą.

  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M. Botvinikas 0,5 0,5 0,5 0,5 0 1 1 0,5 0,5 0,5 0 1
D. Bronšteinas 0,5 0,5 0,5 0,5 1 0 0 0,5 0,5 0,5 1 0

  13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24  
M. Botvinikas 0,5 0,5 0,5 0,5 0 0,5 1 0,5 0 0 1 0,5 12
D. Bronšteinas 0,5 0,5 0,5 0,5 1 0,5 0 0,5 1 1 0 0,5 12



Po 1951 m. mačo dėl pasaulio čempiono vardo M. Botvinikas suprato, jog nebeturi didelės persvaros prieš varžovus ir vėl ėmė žaisti turnyruose. 1951 m. SSRS čempionate M. Botvinikas užėmė tik 5-ą vietą, o nugalėtoju tapo P. Keresas. 1952 m. SSRS čempionate M. Botvinikas kartu su Marku Taimanovu pasidalino 1-2 vietas. Papildomą tarpusavio mačą laimėjo M. Botvinikas ir šeštą kartą tapo SSRS čempionu. Tais pačiais metais turnyre Budapešte, Vengrijoje, M. Botvinikas užėmė 3-5 vietas. Jį aplenkė P. Keresas ir J. Geleris. Po šio turnyro M. Botvinikas dėl prasto žaidimo buvo pašalintas iš SSRS šachmatų rinktinės komandos ir nedalyvavo 1952 m. Pasaulio šachmatų olimpiadoje Helsinkyje, Suomijoje. Tai buvo pirmoji Pasaulio šachmatų olimpiada, kurioje dalyvavo SSRS rinktinė.

1954 m. mačas dėl pasaulio čempiono vardo: M. Botvinikas – V. Smyslovas

World Chess Championship 1954 (Wikipedia)

Prieš 1954 m. mačą dėl pasaulio čempiono vardo buvo kilęs ginčas dėl jo pradžios datos: M. Botvinikas norėjo pradėti žaisti kovo 16 d, kad nereikėtų žaisti birželio mėnesį, kai Maskvoje būna karšta, o M. Smyslovas siekė, kad mačas prasidėtų balandžio 15 d. Ginčą laimėjo M. Botvinikas.
Mačas prasidėjo kovo 16 d. Maskvoje, baigėsi gegužės 13 d. Iki mačo M. Botvinikas prieš V. Smyslovą buvo laimėjęs 7 partijas ir nė vienos nepralaimėjęs. Mačo pradžia buvo labai sėkminga M. Botvinikui – jis laimėjo 1-ą, 2-ą, 4-ą partijas. Tačiau po to įvyko lūžis ir pretendentas ėmė triuškinti čempioną – V. Smyslovas laimėjo 7-ą, 9-ą, 10-ą, 11-ą partijas ir po vienuolikos mačo partijų pirmavo 6:5. Iki tol žaidęs labai atsargiai V. Smyslovas padarė psichologinę klaidą – ėmė žaisti agresyviai. M. Botvinikas pasinaudojo šia klaida. Kitos penkios partijos iš eilės buvo rezultatyvios: keturias laimėjo čempionas ir tik vieną pretendentas. Rezultatas tapo 9:7 M. Botviniko naudai. Trys kitos partijos baigėsi kovingomis lygiosiomis. Paskui ėmė jaustis M. Botviniko nuovargis. V. Smyslovas laimėjo 20-ą, 23-ą partijas ir rezultatą išlygino. Tačiau 24-oje partijoje pretendentas, atrodo, nebeturėjo jėgų kovoti ir, žaisdamas baltosiomis figūromis, po 22-ojo ėjimo pasiūlė lygiąsias. M. Botvinikas sutiko.
Mačas baigėsi lygiosiomis. M. Botvinikas antrą kartą apgynė pasaulio čempiono titulą.

  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M. Botvinikas 1 1 0,5 1 0,5 0,5 0 0,5 0 0 0 1
V. Smyslovas 0 0 0,5 0 0,5 0,5 1 0,5 1 1 1 0

  13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23 24  
M. Botvinikas 1 0 1 1 0,5 0,5 0,5 0 0,5 0,5 0 0,5 12
V. Smyslovas 0 1 0 0 0,5 0,5 0,5 1 0,5 0,5 1 0,5 12




1958 m. mačas dėl pasaulio čempiono vardo: M. Botvinikas – V. Smyslovas

World Chess Championship 1958 (Wikipedia)

  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12
M. Botvinikas 1 1 1 0,5 0 1 0,5 0,5 0,5 0,5 0 1
V. Smyslovas 0 0 0 0,5 1 0 0,5 0,5 0,5 0,5 1 0

  13 14 15 16 17 18 19 20 21 22 23  
M. Botvinikas 0,5 1 0 0,5 0,5 1 0 0,5 0,5 0 0,5 12,5
V. Smyslovas 0,5 0 1 0,5 0,5 0 1 0,5 0,5 1 0,5 10,5




1961 m. mačas dėl pasaulio čempiono vardo: M. Botvinikas – M. Talis

World Chess Championship 1961 (Wikipedia)

  1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15 16 17 18 19 20 21  
M. Botvinikas 1 0 1 0,5 0,5 0,5 1 0 1 1 1 0 1 0,5 1 0,5 0 1 0 0,5 1 13
M. Talis 0 1 0 0,5 0,5 0,5 0 1 0 0 0 1 0 0,5 0 0,5 1 0 1 0,5 0 8




Michailo Botviniko žaistų partijų rinkinys (996 partijos)





TURINYS

ISTORIJA

ČEMPIONAI
Žaidimas šachmatais su kompiuteriu

UŽDAVINIAI

SVEČIŲ KNYGA

NUORODOS
   Jūsų apsilankymai: